- išmanis
- ìšmanis sm. (1) žr. išmonė 1: Sugadyt moki, o pataisyt tai neturi ìšmanio Srv. O aš paklausčiau savo mergužėlės: kas tave užaugino, išmanėlio mokino? JD480. Plaukeliai geltoni, veideliai raudoni, o jo išmanėlis už visų geriausias JD693.
Dictionary of the Lithuanian Language.